- velnuvas
- 2 vélnuvas, -à adj. (3a) NdŽ su velniu susijęs, velniškas: Vengerka stojas nusigandęs, į Valeriją žiūri kaip į raganą, į velnuvą dvasią Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
velnuvas — 1 velnuvas sm. (3a) NdŽ; N žr. velnuva: Ji buvo girdėjusi [Kristų] visokius ligonius gydantį ir velnuvus nuog žmogaus pravarantį (= pavarantį) BPI287. Per vyriausį veliną išvaro velnuvus BBMr3,22 … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language
laukasargas — sm. senovės lietuvių tikėjimu – dvasia, pasėlių ir javų dievybė, laukų sergėtojas: Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9 … Dictionary of the Lithuanian Language
pamesti — pamèsti, pàmeta, pàmetė 1. tr. SD278, R prapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau Lp. Radau pamestą kely J.Jabl. Pametė grašį B. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę JD774. Karvė lenciūgą pàmetė Skr. Kurs žmogus iš jūsų,… … Dictionary of the Lithuanian Language
velnuva — velnuvà sf. (3a) NdŽ; R349, MŽ, MŽ467, N žr. velniava 1: Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Christus, sūnus Dievo, velnuvą pravijo (= pavijo) ir patį pamynė Mž246 … Dictionary of the Lithuanian Language
žemėpatis — sm. (1) NdŽ, DŽ1, žẽmėpatis (1) SchL100; B598 mit. senovės lietuvių dievybė, globojusi sodybas, trobesius, gyvulius ir apskritai ūkį: Kiekvienas ūkininkas turi savo žemėpatį, kuris valdo ir saugo sodybą bei visą gyvenamą vietą LEXXXV240. Kaukus … Dictionary of the Lithuanian Language